Odos drėkinimas

„Saulė, traukdama į save drėgmę, išdžiovina žemę. Tuo tarpu žemė siurbia drėgmę iš jūros, jūra - iš upių ir kitų vandens šaltinių. Žemė negali vienose vietose būti pernelyg sausa, o kitose - pernelyg drėgna. Jei taip būtų, viskas nuo sausumo jau seniai pavirstų dulkėmis".

Diogenas Apolonietis

„Apsiprausimas vandeniu teikia dešimt pranašumų: blaivų protą, gaivumą, žvalumą, sveikatą, jėgą, grožį, jaunystę, švarą, malonią veido spalvą ir gražių moterų dėmesį".

Iš Ajurvedos

Vanduo - gyvybės lopšys

Vanduo sudaro du trečdalius kūno masės. Be jo neįmanomas normalus organizmo funkcionavimas: sutrinka aprūpinimas dujomis ir maistingosiomis medžiagomis, nervinių impulsų ir šilumos perdavimas, kitos biocheminės reakcijos.

Odos drėkinimo problema žmogų persekioja visus metus: žiemą odą džiovina šaltis, rudenį - žvarbus vėjas, vasarą oda gali išsausėti dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, aukštos oro temperatūros ir žemo drėgmės lygio. Todėl sezoniniai odos drėkinimo ypatumai kiek skiriasi.

Oda ir vanduo

Vanduo sudaro 70 proc. žmogaus kūno. Praradus vos 10 proc. drėgmės - pasekmės organizmui gali būti lemtingos. Vanduo yra būtinas visoms biocheminėms reakcijoms: baltymų sintezei, energijos gamybai, tarpląstelinių signalų perdavimui, imuninės sistemos funkcionavimui. Sveikos odos epidermio raginiame sluoksnyje yra 30 proc. vandens. Jei šis kiekis mažėja iki 10 proc., oda jau nesugeba tinkamai atlikti savo funkcijų.

Epidermio drėkinimo kontrolė

1. Osmosinė kontrolė. Odos paviršių dengianti apsauginė hidrolipidinė plėvelė fiziškai trukdo garuoti drėgmei. Dauguma kosmetikos priemonių atkuria hidrolipidų barjerą arba tiesiog suformuoja ant odos paviršiaus ploną lipidų plėvelę, imituojančią šio barjero funkcijas.

2. Fiziologinė kontrolė natūralaus drėkinimo faktoriaus pagrindu (angl. NMF-Nature Moisturising Factor). NMF komponentai - tai ypatingos molekulės, veikiančios tarsi maži siurbliai. Jos siurbia drėgmę iš aplinkos ir sulaiko ją odoje. Jei NMF molekulių koncentracija odoje sumažėja, atitinkamai sumažėja drėgmės kiekis joje. NMF darbas gali sutrikti dėl neteisingos odos priežiūros, žalingų aplinkos veiksnių (saulės spinduliai, temperatūros svyravimai, šaltis, toksiškos medžiagos, paviršinio aktyvumo medžiagos, plovikliai, tirpikliai ir t. t.)_, odos susirgimų ir kt. Žinoma, laikui bėgant, oda praranda savo gebėjimą sulaikyti drėgmę. Sulaukę 25 metų pradedame jausti jos trūkumą. Beje, kuo drėgnesnis oras, tuo daugiau drėgmės tenka odai.

NMF sudėtis

17 laisvųjų aminorūgščių (glicinas, serinas, alaninas,

asparaginas, ornitinas, citrulinas, prolinas ir kt.)                                                             40%
Pirolidono karboksirūgštis (PCA), dažniausiai natrio chlorido pavidalu                              12%
Šlapalas                                                                                                                      7%
Cliukozaminas, kreatininas, pieno rūgštis, urokano rūgštis                                               1,5%
Laktatai - pieno rūgšties druskos (daugiausiai natrio laktatas)                                           12%
Chloridai                                                                                                                       6%
Natris                                                                                                                           5%
Kalis                                                                                                                            4%
Kalcis                                                                                                                          1.5%
Fosfatai                                                                                                                        0,5%
Citratai, formiatai, nežinomos medžiagos                                                                         0,5%

Siekdami įvertinti odos sausumo laipsnį, specialistai atsižvelgia į vizualias ypatybes, naudoja optinės profilometrijos duomenis, taip pat transepiderminio vandens netekimo (TEWL) rodiklį, kuris žymi vandens kiekį, išgaruojantį nuo odos paviršiaus.

Pagrindiniai išsausėjusios odos požymiai:

• Plona, labai sausa oda.

• Smulkių raukšlelių tinklas neįprastose vietose (ne mimikos raukšlių vietose).

• Odos šerpetojimas ir paraudimas.

• Tempimo jausmas nusiprausus.

• Pablogėjęs odos gijimas (smulkūs įdrėskimai ir spuogai ilgai gyja).

Kaip numalšinti odos troškulį?

Šiuo metu egzistuoja keli būdai, leidžiantys sudrėkinti odą. Kai kurios priemonės siekia sugerti vandenį iš išorės, kitos teikia statybines medžiagas, atkuriančias pažeistą lipidų barjerą, trečios - bando teisingai paskirstyti tą drėgmę, kuri jau yra odoje.

Nuo seno yra naudojamos priemonės, suformuojančios ant odos paviršiaus vandens nepraleidžiančią, vadinamąją okliuzinę plėvelę, trukdančią vandeniui garuoti. Ko gero, šis drėkinimo būdas yra seniausias. Šis būdas užtikrina kompreso efektą. Okliuzinio tipo drėkinamosiomis medžiagomis laikomi vazelinas, parafinas, mineraliniai aliejai, vaškai ir gyvuliniai riebalai.

Nepaisant to, jog vazelinas kosmetologijoje buvo naudojamas gana ilgai, šiuo metu jis nėra labai populiarus. Yra kelios priežastys: jis blogai įsigeria, blizga, jį naudojant atsiranda nemalonus lipnumo jausmas.

Polinesočiųjų riebalų rūgščių (aliejų) pagrindu kuriamos drėkinamosios medžiagos emolientai, kurie suminkština viršutinį odos sluoksnį ir kompensuoja viršutinio sluoksnio lipidų trūkumą.

Seniai yra žinomos ir drėkinamosios medžiagos, veikiančios absorbcijos (sugėrimo) principu. Dėl aukšto higroskopiškumo (vandens pralaidumo) laipsnio jos sugeba siurbti drėgmę iš oro (jei oro drėgmės lygis yra pakankamai aukštas) ir iš gilesnių odos sluoksnių. Absorbuojančia drėkinamąja medžiaga yra laikomas glicerolis. Pasitepus odą tokiomis medžiagomis, iš pradžių pajuntamas pakankamai malonus sudrėkinimo jausmas, tačiau vėliau šį jausmą gali pakeisti sausumo ir tempimo jausmas. Populiaresnės ir vertingesnės yra kitos drėkinamosios medžiagos - sorbitolis, polisacharidai, šlapalas ir kiti natūralūs NMF komponentai - aminorūgštys, mažamolekuliniai peptidai, neorganinės druskos ir kt.

Pastaraisiais metais tapo ypač populiarios natūralios gelio pavidalo drėkinamosios medžiagos, sugebančios sujungti didelį kiekį vandens. Jas užsitepus, susidaro lengva orą praleidžianti plėvelė, sulaikanti drėgmę giliuosiuose odos sluoksniuose.

Populiariausios šios grupės medžiagos yra hialurono rūgštis, taip pat kompleksiniai preparatai, pagaminti jūros mineralų, dumblių arba dykumų augalų pagrindu: visiems gerai žinomas jų gebėjimas atlaikyti ilgą dehidrataciją per vandenyno atoslūgius ir dykumų sausras, o vėliau, vos sulaukus pirmųjų vandens lašų, žaibiškai atgauti audinių lankstumą ir plastiškumą. Šiai drėkinamųjų medžiagų grupei taip pat priskiriamas iš jūros vėžiagyvių kiautų gaunamas chitozanas, šilko, ryžių, kviečių, pieno ir kt. amino rūgštys.

Odos drėkinimas vasarą

Kitaip negu žiemos metu, vasarą odos sausumą sukelia aukšta oro temperatūra, žemas drėgmės lygis (lauke ir kondicionuojamose patalpose), džiovinantis vėjas, žalingas UV spindulių poveikis. Veikiant UV spinduliams vyksta grandininė laisvųjų radikalų oksidacijos reakcija, dėl kurios oda sustorėja, išsausėja ir pradeda šerpetotis.

Renkantis kosmetikos priemones, derėtų atsižvelgti į klimatą ir vadovautis tam tikromis taisyklėmis. Ryškaus žemyninio klimato teritorijoje, kurioje dienos būna karštos, o naktys šaltos, kad ir kaip tai atrodytų neįprasta, derėtų naudoti tirštas okliuzinio tipo drėkinamąsias priemones. Vidurio Azijos gyventojai vatinius chalatus nešioja dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių derėtų rinktis minėtas priemones - tai padeda maksimaliai izoliuoti odą nuo karčio poveikio, apsaugoti ją nuo žemo drėgmės lygio ir vėjo. Jei ketinate atostogauti jūrinio klimato vietovėje arba Maskvos apylinkėse, kur būdingas švelnus vėsus klimatas, rinkitės lengvos neriebios tekstūros kremą.